Vasara žiemoje

Baltosios Tylos Simfonija: J. Dirsės Kontrastų Pilnas Peizažas „Vasara žiemoje“

Julijaus Dirsės 2022 metų kūrinys „Vasara žiemoje“ iš pirmo žvilgsnio sukrečia savo balta šviesa ir subtiliu spalvų kontrastu. Šis didelis, horizontalios kompozicijos darbas, atliktas akrilu ant drobės, iš karto sukuria efemeriškos erdvės pojūtį, kuriame tvyro įtampa. Menininkas drąsiai naudoja baltą, lyg apsnigta erdvę, kuri tampa pagrindiniu naratyviniu lauku. Dirsė čia kuria ne tik regimąjį vaizdą, bet ir vizualizuoja dviejų priešingų būsenų – šilumos ir šalčio – susidūrimą.

Kompozicijos šerdis glūdi tamsių, aukso rudos ir juodos spalvos akcentuose, koncentruotuose horizontalioje ašyje, lyg vasaros atgarsis žiemos platybėse. Šie šilti tonai, primenantys išdžiūvusios žemės ar ugnies pelenų spalvas, sudaro dramatišką kontrastą dominuojančiam baltam ir pilkam fonui. Dirsė naudoja šiurkštų, sluoksniuotą potėpių darbą, išryškinantį drobės tekstūrą ir suteikiantį paveikslui gylio bei grubumo. Kontrastingas teptuko braižas ir faktūra paverčia šią abstrakciją savotišku atmosferiniu landšaftu.

Menininko įvardinti procesiniai jausmai – „begalė bandymų“, „daug energijos išlieta tapant“, kol „paveikslas įgavo gyvybę“ – puikiai paaiškina vizualinę šio kūrinio struktūrą. Balto sluoksniai ir įbrėžimai rodo intensyvų procesą, pastangas ir ieškojimus. Ši Juliaus Dirsės „išlieta energija“ transformuojasi į tankią, šiltų spalvų masę centrinėje dalyje, simbolizuojančią kūrybinį užsidegimą, pramušantį ramybės ar tuštumos sluoksnį. „Vasara žiemoje“ taip tampa ne tik peizažu, bet ir emocinio atkaklumo dienoraščiu.

„Vasara žiemoje“ meninės išraiškos būdu priskiriama abstrakčiojo ekspresionizmo ir lyriškosios abstrakcijos tradicijai. Dominuojantis baltumas ir erdvinė tyla rodo minimalizmo įtaką, tačiau dinamiški, gestiški tamsios spalvos fragmentai priartina Dirsę prie menininkų, kurie vertina intuityvų potėpį ir materijos jėgą. Paveikslas kuria dialogą tarp dviejų estetinių polių: tylos, primenančios žiemos ramybę, ir karščio, įkūnijančio vasaros energiją. Dėl šios pusiausvyros kūrinys yra neįtikėtinai aktualus ir turi platų rezonansą šiuolaikinėje tapyboje.

„Vasara žiemoje“ klausia mūsų, ar mes galime rasti šilumą ir gyvybę pačioje atšiauriausioje aplinkoje. Ar matome tai kaip pavasario viltį po žiemos miego, ar kaip praėjusios šilumos prisiminimą? Kviečiame žiūrovą pažvelgti į galingą tamsių spalvų fragmentą ir apmąstyti: ar Dirsės išlieta energija ir tie „bandymai“ galiausiai atvedė į visišką ramybę, ar į subalansuotą dviejų pasaulių – aistros ir apmąstymo – susitikimą?